| ← Psalms (50/150) → |
| 1. | Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio. |
| 2. | Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas. |
| 3. | Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros. |
| 4. | Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą: |
| 5. | "Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką". |
| 6. | Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas. |
| 7. | "Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu! |
| 8. | Ne dėl aukų barsiu tavedeginamąsias aukas visada man aukojai. |
| 9. | Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos. |
| 10. | Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų. |
| 11. | Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje. |
| 12. | Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame. |
| 13. | Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują? |
| 14. | Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus. |
| 15. | Šaukis manęs nelaimės dienątai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane". |
| 16. | O nedorėliui Dievas sako: "Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini? |
| 17. | Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius. |
| 18. | Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji. |
| 19. | Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą. |
| 20. | Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų. |
| 21. | Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis. |
| 22. | Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų. |
| 23. | Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą". |
| ← Psalms (50/150) → |