| ← Psalms (49/150) → |
| 1. | Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai: |
| 2. | prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai! |
| 3. | Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymaiišmanymas. |
| 4. | Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę. |
| 5. | Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka, |
| 6. | kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais? |
| 7. | Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį. |
| 8. | Didelė kaina už sielos išpirkimątiek niekad neturėsi, |
| 9. | kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo. |
| 10. | Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems. |
| 11. | Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes. |
| 12. | Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna. |
| 13. | Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems. |
| 14. | Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai. |
| 15. | Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane. |
| 16. | Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja. |
| 17. | Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo. |
| 18. | Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs, |
| 19. | tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius. |
| 20. | Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus. |
| ← Psalms (49/150) → |