| ← Psalms (46/150) → |
| 1. | Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje. |
| 2. | Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę. |
| 3. | Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant. |
| 4. | Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę. |
| 5. | Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti. |
| 6. | Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė. |
| 7. | Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas. |
| 8. | Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje! |
| 9. | Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus. |
| 10. | "Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!" |
| 11. | Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas. |
| ← Psalms (46/150) → |