← Psalms (45/150) → |
1. | Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvisplunksna miklioje raštininko rankoje. |
2. | Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams. |
3. | Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę. |
4. | Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų! |
5. | Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos. |
6. | Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras. |
7. | Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus. |
8. | Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave. |
9. | Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta. |
10. | Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus. |
11. | Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpatsgarbink Jį! |
12. | Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško. |
13. | Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai. |
14. | Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave. |
15. | Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus. |
16. | Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais. |
17. | Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius. |
← Psalms (45/150) → |