| ← Psalms (41/150) → |
| 1. | Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats. |
| 2. | Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai. |
| 3. | Viešpats sustiprins jį ligos patale; Tu pagydysi jį nuo visų ligų. |
| 4. | Sakiau: "Viešpatie, būk man gailestingas! Išgydyk mano sielą, nes Tau nusidėjau!" |
| 5. | Mano priešai kalba prieš mane pikta: "Kai jis mirs, ir jo vardas išnyks". |
| 6. | Jei kas ateina manęs aplankyti, tuščius žodžius kalba, išėjęs laukan apkalba. |
| 7. | Visi, kurie nekenčia manęs, šnibždasi prieš mane, planuoja man pakenkti: |
| 8. | "Pikčiausia liga jam prikibo, jis atsigulė ir nebeatsikels". |
| 9. | Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti. |
| 10. | Viešpatie, būk man gailestingas, pakelk mane, kad jiems atlyginčiau! |
| 11. | Iš to žinosiu, jog esi man palankus, jei mano priešas nedžiūgaus prieš mane. |
| 12. | O mane Tu palaikai mano nekaltume ir amžiams pastatai savo akivaizdoje. |
| 13. | Palaimintas tebūna Viešpats, Izraelio Dievas, per amžių amžius! Amen! Amen! |
| ← Psalms (41/150) → |