| ← Psalms (40/150) → |
| 1. | Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. |
| 2. | Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius. |
| 3. | Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmęgyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu. |
| 4. | Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais. |
| 5. | Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labuinėra Tau lygaus nė vieno,jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti. |
| 6. | Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai. |
| 7. | Tada tariau: "Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta. |
| 8. | Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje". |
| 9. | Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai. |
| 10. | Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime. |
| 11. | Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi. |
| 12. | Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos. |
| 13. | Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti! |
| 14. | Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta! |
| 15. | Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: "Gerai, gerai". |
| 16. | Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: "Didis yra Viešpats!" |
| 17. | Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk! |
| ← Psalms (40/150) → |