| ← Psalms (4/150) → |
| 1. | Kai šaukiuosi Tavęs, išklausyk, mano teisumo Dieve! Tu išlaisvinai mane, kai buvau suspaustas. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą! |
| 2. | O žmonės, kaip ilgai niekinsite mano garbę? Ar ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo? |
| 3. | Žinokite, kad Viešpats sau atskyrė šventąjį. Viešpats išgirsta, kai Jo šaukiuosi. |
| 4. | Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite. |
| 5. | Aukokite teisumo aukas ir Viešpačiu pasitikėkite. |
| 6. | Daugelis sako: "Kas parodys mums gera?" Pakelk virš mūsų, Viešpatie, savo šviesų veidą! |
| 7. | Tu davei mano širdžiai daugiau linksmybės negu jiems, kai jie turi gausiai javų ir vyno. |
| 8. | Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi. |
| ← Psalms (4/150) → |