| ← Psalms (39/150) → |
| 1. | Aš sakiau: "Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane". |
| 2. | Pasidariau visiškas nebylys, visko džiuginančio atsisakiau; mano skausmas pakilo, |
| 3. | įkaito širdis mano krūtinėje, bemąstant įsiliepsnojo; aš prabilau. |
| 4. | Viešpatie, leisk sužinoti mano pabaigą ir skaičių mano dienų, kad žinočiau, koks menkas aš esu. |
| 5. | Mano dienų tik sprindis, mano amžius kaip niekas Tavo akivaizdoje. Kaip kvapas yra žmogaus gyvenimas. |
| 6. | Kaip šešėlis vaikščioja žmogus, tuščiai stengiasi; krauna turtus ir nežino, kam jie atiteks. |
| 7. | Viešpatie, ko aš lauksiu? Mano viltis Tavyje. |
| 8. | Iš visų mano nusikaltimų išlaisvink mane. Nepadaryk manęs kvailojo pajuoka. |
| 9. | Pasidariau nebylys, neatveriu burnos, nes Tu tai padarei. |
| 10. | Atitrauk nuo manęs savo rūstybę. Nuo Tavo rankos smūgių aš nykstu. |
| 11. | Kai už kaltes baudi žmogų, suėdi kaip kandis, kas jam brangiausia. Žmogustik kvapas. |
| 12. | Viešpatie, išgirsk mano maldą, šauksmą mano išklausyk! Netylėk dėl mano ašarų! Aš esu tik svečias pas Tave, praeivis kaip visi mano tėvai. |
| 13. | Nugręžk nuo manęs savo žvilgsnį, kad atsigaučiau pirma, negu iškeliausiu ir pranyksiu. |
| ← Psalms (39/150) → |