| ← Psalms (36/150) → |
| 1. | Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis. |
| 2. | Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti. |
| 3. | Jo burnos žodžiainedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera. |
| 4. | Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta. |
| 5. | Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybėdebesis. |
| 6. | Tavo teisumaskaip dideli kalnai, Tavo sprendimaikaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį! |
| 7. | Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje. |
| 8. | Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės. |
| 9. | Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą. |
| 10. | Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumasnuoširdiesiems. |
| 11. | Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs! |
| 12. | Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels! |
| ← Psalms (36/150) → |