| ← Psalms (35/150) → |
| 1. | Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane! |
| 2. | Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk! |
| 3. | Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: "Aš tavo išgelbėjimas". |
| 4. | Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti. |
| 5. | Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus. |
| 6. | Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja. |
| 7. | Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai. |
| 8. | Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį. |
| 9. | Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos. |
| 10. | Visi mano kaulai šauks: "Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?" |
| 11. | Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau. |
| 12. | Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą. |
| 13. | Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi. |
| 14. | Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos. |
| 15. | Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos. |
| 16. | Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane. |
| 17. | Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų. |
| 18. | Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje. |
| 19. | Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties. |
| 20. | Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius. |
| 21. | Jie išsižioję rėkia: "Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!" |
| 22. | Viešpatie, Tu tai mateinetylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs! |
| 23. | Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve. |
| 24. | Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs. |
| 25. | Tenemano jie savo širdyje: "O! To mes ir siekėme!" Tenesako: "Mes jį prarijome!" |
| 26. | Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane. |
| 27. | Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: "Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!" |
| 28. | Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave! |
| ← Psalms (35/150) → |