| ← Psalms (31/150) → |
| 1. | Tavimi, Viešpatie, pasitikiu; niekados tenebūsiu sugėdintas. Savo teisumu išgelbėk mane. |
| 2. | Palenk prie manęs savo ausį, skubiai išgelbėk mane. Būk man stipri uola, tvirtovė išsigelbėti. |
| 3. | Tu mano uola ir tvirtovė. Dėl savo vardo vesk ir saugok mane, |
| 4. | išnarpliok mane iš tinklo, kuris slaptai man padėtas, nes Tu esi mano jėga. |
| 5. | Į Tavo rankas pavedu savo dvasią. Tu išgelbėjai mane, Viešpatie, tiesos Dieve! |
| 6. | Aš neapkenčiu niekingų stabų garbintojų, bet pasitikiu Viešpačiu. |
| 7. | Aš džiūgausiu ir linksminsiuos Tavo gailestingume; Tu pažvelgei į mano vargą, į skausmą mano sielos, |
| 8. | neatidavei manęs į priešo rankas, leidai mano kojoms laisvai bėgti. |
| 9. | Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes suspaustas esu; nusilpo nuo liūdesio mano akys, mano siela ir pilvas. |
| 10. | Sielvartas graužia mano gyvenimą, vaitojimasmano metus; išseko mano jėgos dėl mano kaltės ir mano kaulai sunyko. |
| 11. | Visiems savo priešams tapau pajuoka, netgi savo kaimynams; pažįstami bijo manęs, kurie gatvėje mato mane, bėga nuo manęs. |
| 12. | Esu pamirštas kaip numirėlis, dingęs iš atminties; tapau kaip sudužęs indas. |
| 13. | Aš girdžiu, ką daugelis šnibždabaimė aplinkui. Jie tariasi prieš mane, galvoja atimti mano gyvybę. |
| 14. | Tavimi, Viešpatie, pasitikėjau ir sakiau: "Tu esi mano Dievas". |
| 15. | Tavo rankose yra mano laikai. Gelbėk mane iš rankos mano priešų ir persekiotojų. |
| 16. | Parodyk savo tarnui savo šviesų veidą; išgelbėk mane dėl savo gailestingumo. |
| 17. | Viešpatie, tenebūsiu sugėdintas, nes Tavęs šaukiuosi! Telieka sugėdinti nedorėliai, tenutyla jie kape. |
| 18. | Tegul tampa nebylios melagių lūpos, kurios prieš teisųjį įžūliai su puikybe ir panieka kalba! |
| 19. | Viešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje. |
| 20. | Tu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo. |
| 21. | Palaimintas tebūna Viešpats! Jis suteikė man nuostabią malonę sustiprintame mieste. |
| 22. | Nes aš skubotai tariau: "Esu atskirtas nuo Tavo akių". Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs. |
| 23. | Mylėkite Viešpatį, visi Jo šventieji. Ištikimuosius apsaugo Viešpats ir su kaupu atlygina išdidiems. |
| 24. | Būkite drąsūs visi, kurie pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis. |
| ← Psalms (31/150) → |