| ← Psalms (22/150) → |
| 1. | Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos. |
| 2. | Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu. |
| 3. | Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje. |
| 4. | Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos. |
| 5. | Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti. |
| 6. | Ašne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas. |
| 7. | Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą: |
| 8. | "Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo". |
| 9. | Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų. |
| 10. | Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas. |
| 11. | Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų. |
| 12. | Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo. |
| 13. | Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas. |
| 14. | Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje. |
| 15. | Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane. |
| 16. | Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas. |
| 17. | Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane, |
| 18. | drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą. |
| 19. | Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti. |
| 20. | Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenųmano gyvybę. |
| 21. | Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane. |
| 22. | Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave. |
| 23. | Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai! |
| 24. | Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė. |
| 25. | Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo. |
| 26. | Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius! |
| 27. | Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos. |
| 28. | Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims. |
| 29. | Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos. |
| 30. | Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai. |
| 31. | Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: "Viešpats tai padarė". |
| ← Psalms (22/150) → |