| ← Psalms (21/150) → |
| 1. | Viešpatie, džiaugiasi karalius Tavo galybe, džiūgaute džiūgauja dėl Tavo pagalbos. |
| 2. | Suteikei jam, ko širdis geidė, neužgynei, ko prašė jo lūpos. |
| 3. | Pasitikai jį gausiais palaiminimais, ant galvos jam uždėjai aukso karūną. |
| 4. | Jis prašė Tavęs gyvenimo, ir Tu davei jam dienų ilgumą per amžių amžius. |
| 5. | Didelė jo šlovė dėl Tavo pagalbos: garbę ir didybę suteikei jam. |
| 6. | Tu padarei jį labiausiai palaimintą per amžius, savo veidu labai jį pradžiuginai. |
| 7. | Karalius pasitiki Viešpačiu, Aukščiausiojo gailestingumas neleis jam svyruoti. |
| 8. | Suras Tavoji ranka visus Tavo priešus, pasieks Tavo dešinė visus, kurie Tavęs nekenčia. |
| 9. | Užsirūstinęs padarysi juos kaip degančią krosnį; Viešpats sunaikins juos savo rūstybėje, praris juos ugnis. |
| 10. | Jų vaisių nušluosi nuo žemės, jų palikuonis išnaikinsi tarp žmonių. |
| 11. | Jie planavo pikta prieš Tave, sugalvojo klastą, kurios nesugebės įvykdyti. |
| 12. | Priversi juos bėgti, jiems tiesiai į veidą nukreipsi savo lanką. |
| 13. | Pakilk, Viešpatie, savo galybėje, mes šlovinsime ir girsime Tavo jėgą. |
| ← Psalms (21/150) → |