←  Psalms (18/150)  →
1. "Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!
2. Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.
3. Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.
4. Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
5. Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.
6. Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
7. Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.
8. Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
9. Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
10. Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.
11. Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.
12. Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.
13. Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.
14. Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.
15. Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.
16. Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
17. Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.
18. Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
19. Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
20. Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.
21. Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
22. Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
23. Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.
24. Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.
25. Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas,
26. tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.
27. Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.
28. Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.
29. Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną.
30. Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
31. Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?
32. Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.
33. Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.
34. Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
35. Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.
36. Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.
37. Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.
38. Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.
39. Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.
40. Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
41. Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi­Jis neatsiliepė.
42. Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.
43. Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
44. Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.
45. Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
46. Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.
47. Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.
48. Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.
49. Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.
50. Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius".
←  Psalms (18/150)  →