| ← Psalms (17/150) → |
| 1. | Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų. |
| 2. | Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę. |
| 3. | Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna. |
| 4. | Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų. |
| 5. | Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų. |
| 6. | Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano kalbą. |
| 7. | Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius. |
| 8. | Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane |
| 9. | nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane. |
| 10. | Užsidarę savo taukuose, jie kalba išdidžiai savo lūpomis. |
| 11. | Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti |
| 12. | kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi lindynėje. |
| 13. | Kelkis, Viešpatie, juos pasitik ir partrenk; išlaisvink savo kardu mano sielą iš nedorėlių, |
| 14. | iš žmoniųsavo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams. |
| 15. | O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu. |
| ← Psalms (17/150) → |