| ← Psalms (147/150) → |
| 1. | Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu girti Jį! |
| 2. | Viešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka. |
| 3. | Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto. |
| 4. | Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina. |
| 5. | Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė. |
| 6. | Romiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės. |
| 7. | Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa! |
| 8. | Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose. |
| 9. | Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina. |
| 10. | Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka. |
| 11. | Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu. |
| 12. | Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione! |
| 13. | Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino. |
| 14. | Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina. |
| 15. | Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja. |
| 16. | Jis sniegą kaip vilną duoda, šerkšną lyg pelenus barsto. |
| 17. | Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio. |
| 18. | Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka. |
| 19. | Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus. |
| 20. | Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį! |
| ← Psalms (147/150) → |