| ← Psalms (142/150) → |
| 1. | Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį. |
| 2. | Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau. |
| 3. | Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus. |
| 4. | Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė. |
| 5. | Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: "Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje". |
| 6. | Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane. |
| 7. | Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera. |
| ← Psalms (142/150) → |