| ← Psalms (137/150) → |
| 1. | Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną. |
| 2. | Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas. |
| 3. | Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: "Pagiedokite mums Siono giesmių!" |
| 4. | Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje? |
| 5. | Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane! |
| 6. | Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale! |
| 7. | Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: "Griaukite, griaukite ją iki pamatų!" |
| 8. | O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės! |
| 9. | Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys! |
| ← Psalms (137/150) → |