| ← Psalms (132/150) → |
| 1. | Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą. |
| 2. | Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam: |
| 3. | "Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis, |
| 4. | akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti, |
| 5. | kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!" |
| 6. | Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose. |
| 7. | Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo! |
| 8. | Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia. |
| 9. | Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo! |
| 10. | Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo. |
| 11. | Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: "Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą! |
| 12. | Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste". |
| 13. | Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi. |
| 14. | "Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau! |
| 15. | Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona. |
| 16. | Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo. |
| 17. | Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu. |
| 18. | Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės". |
| ← Psalms (132/150) → |