| ← Psalms (127/150) → |
| 1. | Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai. |
| 2. | Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą. |
| 3. | Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisiusJo atlyginimas. |
| 4. | Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs. |
| 5. | Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu. |
| ← Psalms (127/150) → |