| ← Psalms (126/150) → |
| 1. | Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne. |
| 2. | Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviaigiedojimo. Pagonys kalbėjo: "Jiems Viešpats didelių dalykų padarė". |
| 3. | Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės. |
| 4. | Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose. |
| 5. | Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus. |
| 6. | Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus. |
| ← Psalms (126/150) → |