← Psalms (119/150) → |
1. | Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto. |
2. | Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško, |
3. | nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais. |
4. | Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius. |
5. | O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus! |
6. | Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau. |
7. | Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs. |
8. | Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai. |
9. | Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių. |
10. | Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti. |
11. | Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau. |
12. | Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk. |
13. | Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus. |
14. | Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais. |
15. | Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius. |
16. | Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių. |
17. | Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi. |
18. | Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau. |
19. | Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų. |
20. | Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų. |
21. | Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų. |
22. | Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų. |
23. | Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus. |
24. | Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai. |
25. | Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. |
26. | Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų. |
27. | Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus. |
28. | Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs. |
29. | Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok. |
30. | Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save. |
31. | Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos. |
32. | Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį. |
33. | Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos. |
34. | Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi. |
35. | Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi. |
36. | Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo, |
37. | nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje. |
38. | Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs. |
39. | Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri. |
40. | Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu. |
41. | Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai. |
42. | Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu. |
43. | Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų. |
44. | Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo. |
45. | Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius. |
46. | Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas. |
47. | Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau. |
48. | Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus. |
49. | Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį. |
50. | Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino. |
51. | Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau. |
52. | Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu. |
53. | Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo. |
54. | Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose. |
55. | Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo. |
56. | Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių. |
57. | Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis. |
58. | Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs. |
59. | Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų. |
60. | Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus. |
61. | Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo. |
62. | Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus. |
63. | Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo. |
64. | Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų. |
65. | Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs. |
66. | Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais. |
67. | Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio. |
68. | Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų. |
69. | Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi. |
70. | Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu. |
71. | Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau. |
72. | Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro. |
73. | Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus. |
74. | Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu. |
75. | Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei. |
76. | Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs. |
77. | Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu. |
78. | Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius. |
79. | Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus. |
80. | Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas. |
81. | Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu. |
82. | Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi? |
83. | Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau. |
84. | Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi? |
85. | Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo. |
86. | Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus. |
87. | Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau. |
88. | Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų. |
89. | Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje. |
90. | Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka. |
91. | Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja. |
92. | Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs. |
93. | Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane. |
94. | Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius. |
95. | Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi. |
96. | Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis. |
97. | Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną. |
98. | Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. |
99. | Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. |
100. | Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių. |
101. | Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio. |
102. | Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane. |
103. | Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų. |
104. | Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo. |
105. | Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui. |
106. | Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų. |
107. | Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. |
108. | Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų. |
109. | Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu. |
110. | Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau. |
111. | Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas. |
112. | Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados. |
113. | Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu. |
114. | Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu. |
115. | Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu. |
116. | Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties. |
117. | Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu. |
118. | Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu. |
119. | Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus. |
120. | Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų. |
121. | Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams. |
122. | Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų. |
123. | Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio. |
124. | Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų. |
125. | Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus. |
126. | Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą. |
127. | Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą. |
128. | Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų. |
129. | Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso. |
130. | Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus. |
131. | Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų. |
132. | Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą. |
133. | Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų. |
134. | Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius. |
135. | Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų. |
136. | Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo. |
137. | Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai. |
138. | Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini. |
139. | Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius. |
140. | Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina. |
141. | Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu. |
142. | Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymastiesa. |
143. | Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi. |
144. | Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu. |
145. | Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų. |
146. | Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų. |
147. | Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu. |
148. | Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį. |
149. | Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs. |
150. | Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo. |
151. | Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi. |
152. | Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini. |
153. | Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo. |
154. | Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs. |
155. | Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų. |
156. | Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs. |
157. | Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų. |
158. | Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio. |
159. | Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas. |
160. | Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini. |
161. | Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo. |
162. | Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs. |
163. | Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas. |
164. | Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus. |
165. | Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa. |
166. | Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau. |
167. | Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu. |
168. | Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi. |
169. | Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs. |
170. | Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs. |
171. | Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų. |
172. | Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi. |
173. | Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius. |
174. | Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi. |
175. | Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man. |
176. | Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau. |
← Psalms (119/150) → |