| ← Psalms (11/150) → |
| 1. | Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: "Skrisk kaip paukštis į kalnus"? |
| 2. | Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius. |
| 3. | Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis? |
| 4. | Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja. |
| 5. | Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi. |
| 6. | Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra. |
| 7. | Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą. |
| ← Psalms (11/150) → |