| ← Psalms (109/150) → |
| 1. | Netylėk, mano gyriaus Dieve. |
| 2. | Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais. |
| 3. | Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą. |
| 4. | Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi. |
| 5. | Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę. |
| 6. | Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje. |
| 7. | Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė. |
| 8. | Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas. |
| 9. | Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmonanašle. |
| 10. | Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų. |
| 11. | Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto. |
| 12. | Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius. |
| 13. | Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas. |
| 14. | Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta. |
| 15. | Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą. |
| 16. | Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje. |
| 17. | Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo. |
| 18. | Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus. |
| 19. | Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia. |
| 20. | Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane. |
| 21. | Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo. |
| 22. | Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista. |
| 23. | Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį. |
| 24. | Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas. |
| 25. | Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas. |
| 26. | Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas. |
| 27. | Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė. |
| 28. | Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia. |
| 29. | Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia. |
| 30. | Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje. |
| 31. | Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų. |
| ← Psalms (109/150) → |