| ← Psalms (107/150) → |
| 1. | Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. |
| 2. | Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos, |
| 3. | ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų. |
| 4. | Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi. |
| 5. | Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo. |
| 6. | Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo. |
| 7. | Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą. |
| 8. | Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. |
| 9. | Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių. |
| 10. | Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti, |
| 11. | nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą, |
| 12. | todėl Jis pažemino vargu jų širdis, krito, ir niekas jiems nepadėjo. |
| 13. | Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo. |
| 14. | Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius. |
| 15. | Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. |
| 16. | Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė. |
| 17. | Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia. |
| 18. | Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų. |
| 19. | Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti. |
| 20. | Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino. |
| 21. | Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. |
| 22. | Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus. |
| 23. | Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja, |
| 24. | tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse. |
| 25. | Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos. |
| 26. | Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje. |
| 27. | Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti. |
| 28. | Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja. |
| 29. | Jis nutildo audrą, nuramina bangas. |
| 30. | Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą. |
| 31. | Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. |
| 32. | Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje. |
| 33. | Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltiniussausa žeme, |
| 34. | derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena. |
| 35. | Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemęvandens šaltiniais. |
| 36. | Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą. |
| 37. | Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių. |
| 38. | Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti. |
| 39. | Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla, |
| 40. | Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio, |
| 41. | bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę. |
| 42. | Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną. |
| 43. | Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę. |
| ← Psalms (107/150) → |