| ← Psalms (105/150) → |
| 1. | Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus. |
| 2. | Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus. |
| 3. | Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties. |
| 4. | Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido. |
| 5. | Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus. |
| 6. | Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji. |
| 7. | Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai. |
| 8. | Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų, |
| 9. | sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui. |
| 10. | Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliuiamžina sandora, |
| 11. | sakydamas: "Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį", |
| 12. | kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje. |
| 13. | Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą. |
| 14. | Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius: |
| 15. | "Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto". |
| 16. | Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino. |
| 17. | Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą. |
| 18. | Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi, |
| 19. | kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį. |
| 20. | Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį. |
| 21. | Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu, |
| 22. | kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius. |
| 23. | Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte. |
| 24. | Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus. |
| 25. | Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai. |
| 26. | Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko. |
| 27. | Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų. |
| 28. | Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui. |
| 29. | Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino. |
| 30. | Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo. |
| 31. | Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai. |
| 32. | Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte. |
| 33. | Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino. |
| 34. | Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų, |
| 35. | kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo. |
| 36. | Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią. |
| 37. | Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių. |
| 38. | Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo. |
| 39. | Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi. |
| 40. | Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona. |
| 41. | Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę. |
| 42. | Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui, |
| 43. | ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis. |
| 44. | Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko, |
| 45. | kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį! |
| ← Psalms (105/150) → |