| ← Proverbs (7/31) → |
| 1. | Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų. |
| 2. | Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį. |
| 3. | Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje. |
| 4. | Išmintį vadink savo seserimi, o supratimąartimiausiu savo draugu, |
| 5. | kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais. |
| 6. | Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles, |
| 7. | mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį. |
| 8. | Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus. |
| 9. | Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį, |
| 10. | jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi. |
| 11. | Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose; |
| 12. | tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos. |
| 13. | Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo: |
| 14. | "Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus. |
| 15. | Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave. |
| 16. | Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais, |
| 17. | iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu. |
| 18. | Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis; |
| 19. | nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę. |
| 20. | Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną". |
| 21. | Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo. |
| 22. | Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, |
| 23. | kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę. |
| 24. | Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams. |
| 25. | Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais. |
| 26. | Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė. |
| 27. | Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę. |
| ← Proverbs (7/31) → |