| ← Proverbs (18/31) → |
| 1. | Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga. |
| 2. | Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje. |
| 3. | Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda. |
| 4. | Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinistekanti srovė. |
| 5. | Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį. |
| 6. | Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas. |
| 7. | Kvailio burna jį pražudo; jo lūpospinklės jo sielai. |
| 8. | Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius. |
| 9. | Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis. |
| 10. | Viešpaties vardastvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs. |
| 11. | Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam. |
| 12. | Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas. |
| 13. | Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis. |
| 14. | Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią? |
| 15. | Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško. |
| 16. | Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus. |
| 17. | Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį. |
| 18. | Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų. |
| 19. | Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai. |
| 20. | Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi. |
| 21. | Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių. |
| 22. | Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą. |
| 23. | Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai. |
| 24. | Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį. |
| ← Proverbs (18/31) → |