| ← Proverbs (17/31) → |
| 1. | Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais. |
| 2. | Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų. |
| 3. | Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį. |
| 4. | Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagispikto liežuvio. |
| 5. | Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės. |
| 6. | Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbėjų tėvai. |
| 7. | Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti. |
| 8. | Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi. |
| 9. | Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę. |
| 10. | Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam. |
| 11. | Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį. |
| 12. | Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje. |
| 13. | Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų. |
| 14. | Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu. |
| 15. | Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui. |
| 16. | Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta? |
| 17. | Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje. |
| 18. | Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą. |
| 19. | Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties. |
| 20. | Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų. |
| 21. | Kvailas sūnusne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui. |
| 22. | Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus. |
| 23. | Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą. |
| 24. | Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose. |
| 25. | Kvailas sūnusapmaudas tėvui ir skausmas motinai. |
| 26. | Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą. |
| 27. | Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią. |
| 28. | Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu. |
| ← Proverbs (17/31) → |