←  Philippians (2/4)  →
1. Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo,
2. tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo.
3. Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save
4. ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
5. Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
6. kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu,
7. bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.
8. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
9. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų,
10. kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme
11. ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.
12. Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,-atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami,
13. nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.
14. Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų,
15. kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.
16. Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui dirbęs.
17. O jei aš atnašaujamas ant jūsų tikėjimo aukos ir tarnavimo, esu linksmas ir džiaugiuosi kartu su jumis visais.
18. Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi.
19. Aš turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad būčiau paguostas, sužinojęs, kaip jums sekasi.
20. Mat aš neturiu nė vieno kito tokio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi.
21. Visi kiti ieško ne Jėzaus Kristaus, bet savo naudos.
22. O apie jo ištikimybę jūs žinote, nes skelbiant Evangeliją jis man tarnavo kaip sūnus tėvui.
23. Taigi, kai tik paaiškės mano byla, viliuosi tučtuojau jį pasiųsti.
24. Be to, turiu Viešpatyje viltį ir pats netrukus atvykti pas jus.
25. Aš dar nusprendžiau siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir kovų draugą, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano reikmėse.
26. Jis labai jūsų išsiilgo ir sielojosi, kad jūs išgirdote apie jo ligą.
27. Tikrai jis sirgo ir buvo arti mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne vien tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužgriūtų sielvartas po sielvarto.
28. Taigi aš jį skubiai siunčiu, kad, jį pamatę, pradžiugtumėte ir aš taip pat neliūdėčiau.
29. Tad priimkite jį Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones,
30. nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, nebrangindamas savo gyvybės, kad užpildytų spragą jūsų patarnavime man.
←  Philippians (2/4)  →