| ← Numbers (16/36) → |
| 1. | Korachas, Levio sūnaus Kehato sūnaus Iccharo sūnus, ir iš Rubeno sūnų Eliabo sūnūs Datanas ir Abiramas bei Peleto sūnus Onas |
| 2. | sukilo prieš Mozę. Prie jų prisidėjo du šimtai penkiasdešimt izraelitų, tautos kunigaikščių, žinomų bendruomenėje ir gerbiamų vyrų. |
| 3. | Jie susirinkę kalbėjo prieš Mozę ir Aaroną: "Gana judviem; visi izraelitai yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl judu keliatės aukščiau Viešpaties tautos?" |
| 4. | Tai išgirdęs, Mozė puolė ant žemės |
| 5. | ir kalbėjo Korachui ir su juo esantiems: "Rytoj Viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra Jo. Tiems, kuriuos Jis išsirinko, Jis leis prisiartinti prie Jo. |
| 6. | Kiekvienas imkite savo smilkytuvą: tu, Korachai, ir visas tavo būrys, |
| 7. | pasiėmę ugnies, užberkite ant jos smilkalų Viešpaties akivaizdoje. Kurį Jis išsirinks, tas bus šventas. Jūs, Levio sūnūs, keliatės per aukštai!" |
| 8. | Mozė sakė Korachui: "Klausykite, Levio sūnūs! |
| 9. | Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties palapinėje ir tarnauti tautai? |
| 10. | Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės? |
| 11. | Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?" |
| 12. | Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: "Mudu neisime. |
| 13. | Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medum, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori viešpatauti mums? |
| 14. | Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!" |
| 15. | Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: "Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau". |
| 16. | Mozė sakė Korachui: "Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas. |
| 17. | Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdondu šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus". |
| 18. | Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo, kartu su Moze su Aaronu. |
| 19. | Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė. |
| 20. | Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: |
| 21. | "Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu". |
| 22. | Juodu puolė ant žemės, prašydami: "Dieve, Tu kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?" |
| 23. | Viešpats atsakė Mozei: |
| 24. | "Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių". |
| 25. | Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji. |
| 26. | Jis tarė tautai: "Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių". |
| 27. | Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais. |
| 28. | Mozė tarė: "Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia. |
| 29. | Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė; |
| 30. | bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir prarys juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui". |
| 31. | Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis |
| 32. | ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu. |
| 33. | Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų. |
| 34. | O visi izraelitai, kurie stovėjo aplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: "Kad tik ir mūsų žemė neprarytų". |
| 35. | Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus. |
| 36. | Po to Viešpats kalbėjo Mozei: |
| 37. | "Įsakyk Aarono sūnui kunigui Eleazarui surinkti smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti. |
| 38. | Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atsiminimo ženklas". |
| 39. | Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą, |
| 40. | kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys. |
| 41. | Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: "Judu nužudėte Viešpaties žmones". |
| 42. | Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis ir pasirodė Viešpaties šlovė. |
| 43. | Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės. |
| 44. | Viešpats tarė Mozei: |
| 45. | "Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu". Juodu puolė ant žemės. |
| 46. | Mozė sakė Aaronui: "Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras". |
| 47. | Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą. |
| 48. | Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi. |
| 49. | Mirė keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant žuvusiųjų Koracho maište. |
| 50. | Kai maras liovėsi, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės. |
| ← Numbers (16/36) → |