| ← Matthew (21/28) → |
| 1. | Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, |
| 2. | liepdamas: "Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. |
| 3. | O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: 'Jų reikia Viešpačiui', ir iš karto juos paleis". |
| 4. | Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta: |
| 5. | "Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio". |
| 6. | Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė. |
| 7. | Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus. |
| 8. | Didžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. |
| 9. | Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: "Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!" |
| 10. | Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: "Kas yra šitas?" |
| 11. | O minios kalbėjo: "Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto". |
| 12. | Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus |
| 13. | ir tarė jiems: "Parašyta: 'Mano namai vadinsis maldos namai', o jūs pavertėte juos 'plėšikų lindyne!' " |
| 14. | Šventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos. |
| 15. | O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: "Osana Dovydo Sūnui!", įpyko |
| 16. | ir sakė Jam: "Ar girdi, ką jie sako?" Jėzus atsiliepė: "Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: 'Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių'?" |
| 17. | Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo. |
| 18. | Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko. |
| 19. | Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: "Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!" Ir figmedis kaipmat nudžiūvo. |
| 20. | Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: "Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!" |
| 21. | Jėzus atsakė: "Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: 'Pasikelk ir meskis į jūrą!', taip įvyks. |
| 22. | Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami,gausite". |
| 23. | Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: "Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?" |
| 24. | Jėzus atsakė: "Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau. |
| 25. | Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?" Jie samprotavo tarpusavy: "Jei pasakysimeiš dangaus, Jis mums sakys: 'Tai kodėl juo netikėjote?' |
| 26. | O pasakytiiš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu". |
| 27. | Todėl jie atsakė Jėzui: "Mes nežinome". Tada Jis tarė: "Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau". |
| 28. | "Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė: 'Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne'. |
| 29. | Šis atsakė: 'Nenoriu', bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo. |
| 30. | Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžais. Šis jam atsakė: 'Einu, viešpatie', bet nenuėjo. |
| 31. | Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?" Jie atsakė: "Pirmasis". Tada Jėzus jiems tarė: "Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę. |
| 32. | Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai matydami, nė vėliau neatgailavote ir netikėjote juo". |
| 33. | "Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo vienas šeimininkas, kuris pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį. |
| 34. | Atėjus vaisių metui, jis nusiuntė savo tarnus pas vynininkus atsiimti savo vaisių. |
| 35. | Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmėtė akmenimis. |
| 36. | Jis vėl nusiuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. |
| 37. | Galiausiai jis išsiuntė pas juos savo sūnų, sakydamas: 'Jie gerbs mano sūnų'. |
| 38. | Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai paveldėtojas! Eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą'. |
| 39. | Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. |
| 40. | Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?" |
| 41. | Jie atsakė Jam: "Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių". |
| 42. | Jėzus jiems tarė: "Ar niekada neskaitėte Raštuose: 'Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse'. |
| 43. | Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir duota tautai, kuri neš jos vaisių. |
| 44. | Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins". |
| 45. | Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos. |
| 46. | Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu. |
| ← Matthew (21/28) → |