| ← Matthew (16/28) → |
| 1. | Atėjo fariziejų ir sadukiejų ir mėgindami prašė Jį parodyti jiems ženklą iš dangaus. |
| 2. | Jis jiems atsakė: "Atėjus vakarui, jūs sakote: 'Bus giedra, nes dangus raudonas', |
| 3. | ir rytmetį: 'Šiandien bus lietaus, nes rausta apsiniaukęs dangus'. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų ne. |
| 4. | Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, tačiau jai nebus duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas". Ir, palikęs juos, nuėjo šalin. |
| 5. | Keldamiesi į kitą ežero pusę, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. |
| 6. | Jėzus jiems tarė: "Būkite atidūs ir saugokitės fariziejų bei sadukiejų raugo". |
| 7. | O jie tarpusavy svarstė: "Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos". |
| 8. | Tai supratęs, Jėzus tarė: "Mažatikiai! Kodėl svarstote, kad nepasiėmėte duonos? |
| 9. | Argi dar nesuprantate? Ar neprisimenate penkių kepalų penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių? |
| 10. | Arba septynių kepalų keturiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?! |
| 11. | Tad kaip nesuprantate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!" |
| 12. | Tada jie suprato, kad Jis liepė saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo. |
| 13. | Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: "Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?" |
| 14. | Jie atsakė: "Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų". |
| 15. | Jis vėl paklausė: "O kuo jūs mane laikote?" |
| 16. | Tada Simonas Petras atsakė: "Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus". |
| 17. | Jėzus jam atsakė: "Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. |
| 18. | Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. |
| 19. | Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje". |
| 20. | Tada Jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad Jis yra JėzusKristus. |
| 21. | Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. |
| 22. | Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: "Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!" |
| 23. | Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: "Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių". |
| 24. | Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: "Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. |
| 25. | Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. |
| 26. | Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą? |
| 27. | Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus. |
| 28. | Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį savo karalystėje". |
| ← Matthew (16/28) → |