| ← Matthew (14/28) → |
| 1. | Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą, |
| 2. | ir jis savo tarnams pasakė: "Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos". |
| 3. | Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados. |
| 4. | Nes Jonas jam sakė: "Tau nevalia jos turėti". |
| 5. | Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu. |
| 6. | Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui. |
| 7. | Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys. |
| 8. | O ši, savo motinos primokyta, tarė: "Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą". |
| 9. | Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti. |
| 10. | Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą. |
| 11. | Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai. |
| 12. | Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui. |
| 13. | Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. |
| 14. | Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius. |
| 15. | Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: "Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto". |
| 16. | Bet Jėzus jiems atsakė: "Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti". |
| 17. | Jie atsiliepė: "Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis". |
| 18. | Jis tarė: "Atneškite juos man". |
| 19. | Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms. |
| 20. | Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių. |
| 21. | O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų. |
| 22. | Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią. |
| 23. | Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas. |
| 24. | Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. |
| 25. | Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. |
| 26. | Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: "Tai šmėkla!" |
| 27. | Jėzus tuojau juos prakalbino: "Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!" |
| 28. | Petras atsiliepė: "Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu". |
| 29. | Jis atsakė: "Ateik!" Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų. |
| 30. | Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: "Viešpatie, gelbėk mane!" |
| 31. | Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: "Mažatiki, ko suabejojai?" |
| 32. | Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. |
| 33. | Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: "Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!" |
| 34. | Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete. |
| 35. | Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius. |
| 36. | Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietėtapo visiškai sveiki. |
| ← Matthew (14/28) → |