| ← Mark (9/16) → |
| 1. | Jis jiems kalbėjo: "Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe". |
| 2. | Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai į aukštą kalną. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. |
| 3. | Jo drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. |
| 4. | Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, ir jie kalbėjosi su Jėzumi. |
| 5. | Petras tarė Jėzui: "Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui". |
| 6. | Jis nežinojo, ką sakyti, nes jie buvo labai persigandę. |
| 7. | Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Jo klausykite!" |
| 8. | Ir tuojau apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų. |
| 9. | Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie matė, kol Žmogaus Sūnus neprisikels iš numirusių. |
| 10. | Jie įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia "prisikelti iš numirusių". |
| 11. | Jie klausė Jį: "Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?" |
| 12. | Jėzus jiems atsakė: "Tikrai, Elijas ateina pirmas ir viską atstato. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog Jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas? |
| 13. | Todėl sakau jums: Elijas buvo atėjęs, ir jie pasielgė su juo kaip norėjotaip, kaip apie jį parašyta". |
| 14. | Sugrįžęs pas mokinius, Jis pamatė apie juos susirinkusią didelę minią ir besiginčijančius su jais Rašto žinovus. |
| 15. | Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo Jį pasveikinti. |
| 16. | Jis paklausė Rašto žinovų: "Apie ką ginčijatės su jais?" |
| 17. | Vienas iš minios Jam atsakė: "Mokytojau, aš atvedžiau pas Tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią. |
| 18. | Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nepajėgė". |
| 19. | Tada Jėzus tarė: "O netikinti karta! Kiek dar man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!" |
| 20. | Jie atvedė. Vos Jį pamačiusi, dvasia pradėjo tąsyti berniuką; šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs raičiojosi. |
| 21. | Jėzus paklausė tėvą: "Ar seniai jam taip darosi?" Šis atsakė: "Nuo pat vaikystės. |
| 22. | Dvasia dažnai įstumdavo jį į vandenį ir į ugnį, norėdama nužudyti. Bet, jei ką gali padaryti, pasigailėk mūsų ir padėk mums!" |
| 23. | Jėzus jam atsakė: "Jei gali tikėti, viskas įmanoma tikinčiam!" |
| 24. | Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: "Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!" |
| 25. | Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: "Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!" |
| 26. | Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: "Jis mirė". |
| 27. | Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo. |
| 28. | Kai Jis sugrįžo namo, mokiniai, pasilikę su Juo vieni, klausė: "Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?" |
| 29. | Jis atsakė: "Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku". |
| 30. | Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. |
| 31. | Mokydamas savo mokinius, Jis sakė jiems: "Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys Jį. Nužudytas Jis po trijų dienų prisikels". |
| 32. | Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet bijojo Jį klausti. |
| 33. | Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie Jėzus juos paklausė: "Apie ką kalbėjotės kelyje?" |
| 34. | Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. |
| 35. | Atsisėdęs Jis pasišaukė dvylika ir tarė: "Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!" |
| 36. | Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė jiems: |
| 37. | "Kas priima tokį vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet Tą, kuris mane siuntė". |
| 38. | Jonas Jam tarė: "Mokytojau, mes matėme vieną, kuris nevaikščioja su mumis, bet Tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis mūsų neseka". |
| 39. | Jėzus atsakė: "Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. |
| 40. | Kas ne prieš mus, tas už mus. |
| 41. | Kas duos jums atsigerti taurę vandens mano vardu dėl to, kad priklausote Kristui, iš tiesų sakau jums, tas nepraras savo atlygio". |
| 42. | "Kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo girnų akmenį ir įmestų į jūrą. |
| 43. | Jei tavo ranka traukia tave nusidėti,nukirsk ją! Tau geriau sužalotam įeiti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį, |
| 44. | kur 'jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta'. |
| 45. | Ir jei tavo koja traukia tave į nuodėmę, nukirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į amžinąjį gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į negęstančią ugnį, |
| 46. | kur 'jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta'. |
| 47. | Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti,išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą, |
| 48. | kur 'jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta'. |
| 49. | Kiekvienas bus pasūdytas ugnimi, ir kiekviena auka bus druska pasūdyta. |
| 50. | Druskageras daiktas, bet jeigu ji netektų sūrumo, kuo ją pasūdyti? Turėkite savyje druskos ir taikiai gyvenkite tarpusavy". |
| ← Mark (9/16) → |