← Mark (8/16) → |
1. | Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė: |
2. | "Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti. |
3. | Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli". |
4. | Mokiniai Jam atsakė: "Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?" |
5. | Jėzus paklausė: "Kiek kepalų turite?" Jie atsakė: "Septynis". |
6. | Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. |
7. | Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. |
8. | Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių. |
9. | O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos |
10. | ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį. |
11. | Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus. |
12. | Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: "Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!" |
13. | Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą. |
14. | Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą. |
15. | Jėzus juos įspėjo: "Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo". |
16. | Jie svarstė tarpusavy, sakydami: "Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos". |
17. | Tai supratęs, Jėzus tarė: "Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios? |
18. | Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate, |
19. | jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?" Jie atsakė: "Dvylika". |
20. | "O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?" Jie atsakė: "Septynias". |
21. | Tada Jis tarė: "Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!" |
22. | Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti. |
23. | Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: "Ar ką nors matai?" |
24. | Šis apsižvalgęs tarė: "Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius". |
25. | Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė. |
26. | Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: "Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!" |
27. | Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: "Kuo mane žmonės laiko?" |
28. | Jie atsakė: "VieniJonu Krikštytoju, kitiEliju, tretivienu iš pranašų". |
29. | Tada Jis paklausė: "O jūs kuo mane laikote?" Petras Jam atsakė: "Tu esi Kristus". |
30. | Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti. |
31. | Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti. |
32. | Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti. |
33. | Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: "Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!" |
34. | Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: "Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. |
35. | Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės. |
36. | Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? |
37. | Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?! |
38. | Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais". |
← Mark (8/16) → |