← Luke (4/24) → |
1. | Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą |
2. | keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. |
3. | Tada velnias Jam tarė: "Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona". |
4. | Jėzus jam atsakė: "Parašyta: 'Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu' ". |
5. | Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes. |
6. | Velnias Jam tarė: "Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu. |
7. | Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo". |
8. | O Jėzus jam atsakė: "Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: 'Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!' " |
9. | Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: "Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, |
10. | nes parašyta: 'Jis lieps savo angelams saugoti Tave, |
11. | ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį' ". |
12. | Jėzus jam atsakė: "Pasakyta: 'Negundyk Viešpaties, savo Dievo!' " |
13. | Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko. |
14. | Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas. |
15. | Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas. |
16. | Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. |
17. | Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta: |
18. | "Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiemsregėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų |
19. | ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų". |
20. | Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį. |
21. | Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: "Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai". |
22. | Visi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: "Argi Jis ne Juozapo sūnus?!" |
23. | O Jėzus jiems atsakė: "Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: 'Gydytojau, pats pasigydyk'padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume". |
24. | Ir Jis tarė: "Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. |
25. | Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. |
26. | Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje. |
27. | Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas". |
28. | Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino; |
29. | pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn. |
30. | Bet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino. |
31. | Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones. |
32. | Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia. |
33. | Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti: |
34. | "Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!" |
35. | Jėzus sudraudė jį: "Nutilk ir išeik iš jo!" Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs. |
36. | Visi nustėro ir kalbėjosi: "Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!" |
37. | Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse. |
38. | Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos. |
39. | Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo. |
40. | Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas. |
41. | Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: "Tu Dievo Sūnus!" Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų. |
42. | Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų. |
43. | Jis jiems tarė: "Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas". |
44. | Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose. |
← Luke (4/24) → |