← Luke (18/24) → |
1. | Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto, |
2. | tardamas: "Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. |
3. | Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: 'Apgink mane nuo mano priešininko!' |
4. | Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: 'Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, |
5. | vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų' ". |
6. | Ir Viešpats tarė: "Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas. |
7. | Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti? |
8. | Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?" |
9. | Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: |
10. | "Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienasfariziejus, o kitasmuitininkas. |
11. | Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: 'Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonėsplėšikai, sukčiai, svetimautojaiarba kaip šis va muitininkas. |
12. | Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju'. |
13. | O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: 'Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!' |
14. | Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas". |
15. | Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė. |
16. | Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: "Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė. |
17. | Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!" |
18. | Vienas valdininkas Jį paklausė: "Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?" |
19. | Jėzus jam atsakė: "Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. |
20. | Įsakymus žinai: 'Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną' ". |
21. | Tas atsakė: "Viso šito laikausi nuo savo jaunystės". |
22. | Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: "Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!" |
23. | Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas. |
24. | Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: "Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę! |
25. | Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!" |
26. | Girdėjusieji tai paklausė: "Kas tada gali būti išgelbėtas?" |
27. | Jis atsakė: "Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui". |
28. | Tada Petras tarė: "Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave". |
29. | Jėzus atsakė jiems: "Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės |
30. | ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyjeamžinojo gyvenimo". |
31. | Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: "Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų. |
32. | Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. |
33. | Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels". |
34. | Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma. |
35. | Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta. |
36. | Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų. |
37. | Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto. |
38. | Tada jis ėmė šaukti: "Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!" |
39. | Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: "Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!" |
40. | Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo: |
41. | "Ko nori, kad tau padaryčiau?" |
42. | Šis atsakė: "Viešpatie, kad praregėčiau!" Jėzus tarė: "Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave". |
43. | Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą. |
← Luke (18/24) → |