← Luke (17/24) → |
1. | Jėzus kalbėjo savo mokiniams: "Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina. |
2. | Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių. |
3. | Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam. |
4. | Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: 'Atgailauju',atleisk jam". |
5. | Apaštalai tarė Viešpačiui: "Sustiprink mūsų tikėjimą". |
6. | O Viešpats atsakė: "Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje',ir jis paklausytų jūsų". |
7. | "Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: 'Tuojau sėsk prie stalo'? |
8. | Argi nesakys jam: 'Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi'? |
9. | Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau. |
10. | Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti' ". |
11. | Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. |
12. | Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu |
13. | ir garsiai šaukė: "Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!" |
14. | Pamatęs juos, Jis tarė: "Eikite, pasirodykite kunigams!" Ir beeidami jie pasveiko. |
15. | Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą. |
16. | Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. |
17. | Jėzus paklausė: "Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? |
18. | Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?" |
19. | Ir tarė jam: "Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave". |
20. | Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: "Dievo karalystė neateina regimai. |
21. | Niekas nepasakys: 'Žiūrėk, ji čia', arba: 'Žiūrėk, ji ten!' Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų". |
22. | Ir Jis tarė mokiniams: "Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. |
23. | Jums sakys: 'Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!'Nesekite jais ir neikite paskui juos. |
24. | Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. |
25. | Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas. |
26. | Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. |
27. | Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino. |
28. | Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė. |
29. | O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino. |
30. | Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus. |
31. | Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. |
32. | Prisiminkite Loto žmoną! |
33. | Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją. |
34. | Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. |
35. | Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta. |
36. | Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas". |
37. | Tada jie atsiliepė: "O kurgi, Viešpatie?" Jis atsakė: "Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai". |
← Luke (17/24) → |