← Luke (14/24) → |
1. | Kartą sabato dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo Jį. |
2. | Ir štai Jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus. |
3. | Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: "Leistina per sabatą gydyti ar ne?" |
4. | Tie tylėjo. Tada Jis ėmė, išgydė jį ir paleido. |
5. | O jiems pasakė: "Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per sabatą?" |
6. | Ir jie nesugebėjo Jam į tai atsakyti. |
7. | Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą: |
8. | "Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave, |
9. | ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą. |
10. | Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: 'Bičiuli, persėsk aukščiau!' Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje. |
11. | Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas". |
12. | Pakvietusiam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: "Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. |
13. | Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, |
14. | tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime". |
15. | Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: "Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!" |
16. | Tada Jėzus jam pasakė: "Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. |
17. | Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: 'Ateikite, jau viskas surengta'. |
18. | Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: 'Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti'. |
19. | Kitas sakė: 'Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti'. |
20. | Trečias tarė: 'Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti'. |
21. | Tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: 'Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus'. |
22. | Tarnas vėl pranešė: 'Šeimininke, kaip liepei,padaryta, bet dar yra vietos'. |
23. | Tada šeimininkas tarė tarnui: 'Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni. |
24. | Sakau jums,nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių' ". |
25. | Kartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms: |
26. | "Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,negali būti mano mokinys. |
27. | Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. |
28. | Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti? |
29. | Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo, |
30. | sakydami: 'Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti'. |
31. | Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?! |
32. | Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. |
33. | Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys". |
34. | "Druskageras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti? |
35. | Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausytiteklauso!" |
← Luke (14/24) → |