← Leviticus (27/27) |
1. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
2. | "Sakyk izraelitams: 'Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą. |
3. | Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį; |
4. | moteristrisdešimt. |
5. | Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metųdvidešimt šekelių sidabro, o moterisdešimt. |
6. | Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metųpenkis šekelius sidabro, už mergaitętris. |
7. | Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moterisdešimt. |
8. | Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti. |
9. | Jei kas pažadėtų duoti gyvulį, tinkamą aukoti Viešpačiui, tai tas pažadėtasis gyvulys |
10. | negalės būti pakeistas nei geresniu, nei blogesniu. O jei pakeistų, ir pakeistasis, ir pirmykštis priklausys Viešpačiui. |
11. | Jei kas pažadėtų duoti nešvarų gyvulį, kuris netinka aukai Viešpačiui, jis bus atvestas pas kunigą, |
12. | kuris nuspręs, ar jis tinka, ir nustatys jo kainą. |
13. | Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį. |
14. | Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę. |
15. | O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo. |
16. | Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro. |
17. | Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa. |
18. | O jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų. |
19. | Jei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims. |
20. | Jei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti, |
21. | nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams. |
22. | Jei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui, |
23. | kunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui. |
24. | Jubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį. |
25. | Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų. |
26. | Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis,jie yra Viešpaties. |
27. | Jei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas. |
28. | Visa, kas Viešpačiui pašvęsta,ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirvanebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo. |
29. | Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti. |
30. | Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso. |
31. | Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį. |
32. | Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui. |
33. | Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami' ". |
34. | Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne. |
← Leviticus (27/27) |