← Leviticus (26/27) → |
1. | "Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. |
2. | Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats. |
3. | Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite, |
4. | duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių. |
5. | Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimasligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte. |
6. | Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte. |
7. | Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje. |
8. | Penkiese vysite šimtą, ir šimtasdešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo. |
9. | Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą. |
10. | Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui. |
11. | Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis. |
12. | Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. |
13. | Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę. |
14. | O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų, |
15. | niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą, |
16. | štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai. |
17. | Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant. |
18. | O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai |
19. | ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemękaip varį. |
20. | Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių. |
21. | Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes. |
22. | Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės. |
23. | O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės, |
24. | tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau; |
25. | leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui. |
26. | Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite. |
27. | O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės, |
28. | tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau. |
29. | Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus. |
30. | Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis. |
31. | Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų. |
32. | Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis. |
33. | Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti. |
34. | Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje. |
35. | Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote. |
36. | Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant, |
37. | ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis, |
38. | žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins. |
39. | Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes, |
40. | kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man, |
41. | už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes, |
42. | Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę, |
43. | kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus. |
44. | Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas. |
45. | Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats". |
46. | Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne. |
← Leviticus (26/27) → |