← Leviticus (14/27) → |
1. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
2. | "Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą, |
3. | kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų, |
4. | įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo. |
5. | Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens, |
6. | kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje |
7. | ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus. |
8. | Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas. |
9. | Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną. |
10. | Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus. |
11. | Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo. |
12. | Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje. |
13. | Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa. |
14. | Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius. |
15. | Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną |
16. | ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus. |
17. | Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių |
18. | ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu. |
19. | Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką, |
20. | padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas. |
21. | O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus |
22. | ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai. |
23. | Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon. |
24. | Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje. |
25. | Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius. |
26. | Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną, |
27. | padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje, |
28. | pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju. |
29. | Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu. |
30. | Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,iš to, ką pajėgs gauti, |
31. | aukai už nuodėmę, o kitądeginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi. |
32. | Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui". |
33. | Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: |
34. | "Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose, |
35. | jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose. |
36. | Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus. |
37. | Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos, |
38. | išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms. |
39. | Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius, |
40. | lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje, |
41. | namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje, |
42. | išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu. |
43. | Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus, |
44. | kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs. |
45. | Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto. |
46. | Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro; |
47. | kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius. |
48. | Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais. |
49. | Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo. |
50. | Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens, |
51. | ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus. |
52. | Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus. |
53. | Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas. |
54. | Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius, |
55. | raupsus drabužiuose ir namuose; |
56. | randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus, |
57. | kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus". |
← Leviticus (14/27) → |