| ← Lamentations (5/5) |
| 1. | Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus. |
| 2. | Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose. |
| 3. | Mes esame našlaičiai, mūsų motinosnašlės; |
| 4. | privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas. |
| 5. | Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti. |
| 6. | Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume. |
| 7. | Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę. |
| 8. | Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos. |
| 9. | Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos. |
| 10. | Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado. |
| 11. | Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose. |
| 12. | Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia. |
| 13. | Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis. |
| 14. | Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti. |
| 15. | Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu. |
| 16. | Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome. |
| 17. | Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo. |
| 18. | Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame. |
| 19. | Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms. |
| 20. | Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai? |
| 21. | Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis! |
| 22. | Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai? |
| ← Lamentations (5/5) |