| ← Judges (5/21) → |
| 1. | Debora ir Abinoamo sūnus Barakas tą dieną giedojo: |
| 2. | "Šlovinkite Viešpatį, nes Izraelis atkeršijo, kai žmonės noriai aukojosi. |
| 3. | Išgirskite, karaliai, klausykitės, kunigaikščiai! Aš giedosiu Viešpačiui ir girsiu Viešpatį, Izraelio Dievą! |
| 4. | Viešpatie, Tau išeinant iš Seyro ir žygiuojant iš Edomo laukų, žemė drebėjo, dangūs verkė ir iš debesų lašėjo vanduo. |
| 5. | Kalnai tirpo prieš Viešpatį, net Sinajus Viešpaties, Izraelio Dievo, akivaizdoje. |
| 6. | Anato sūnaus Šamgaro ir Jaelės dienomis keliai ištuštėjo ir keliautojai pasuko aplinkiniais keliais. |
| 7. | Gyventojai kaimuose nyko, kol aš, Debora, iškilau kaip motina Izraelyje. |
| 8. | Jie pasirinko naujus dievus, ir kilo karas prie jų vartų. Ar buvo skydas arba ietis tarp keturiasdešimties tūkstančių izraelitų? |
| 9. | Mano širdis palinkusi prie Izraelio vadovų, kurie noriai aukojasi už tautą! Girkite Viešpatį, |
| 10. | kurie jojate ant baltų asilų, sėdite ant brangių kilimų ir einate keliu. |
| 11. | Toli nuo šaulių balsų, prie vandens šulinių skelbkite Viešpaties teisius darbus, kuriuos Jis padarė Izraelio kaimams. Tada Viešpaties tauta nusileido prie vartų. |
| 12. | Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk ir giedok giesmę! Pakilk, Barakai, Abinoamo sūnau, vesk savo belaisvius! |
| 13. | Tam, kuris pasiliko, Jis atidavė valdyti kilniuosius tautoje. Viešpats pavedė man valdyti galinguosius. |
| 14. | Būriai iš Efraimo, gyveną Amaleko krašte, atėjo paskui Benjamino būrius, taip pat Machyro valdytojai ir Zabulono raštininkai. |
| 15. | Isacharo kunigaikščiai su Debora ir Baraku skubėjo į slėnį. Rubenas buvo pasidalinęs. |
| 16. | Ko pasilikai tarp avių gardų ir klausai kaimenės bliovimo? Rubeno pulkuose kilo nesutarimai. |
| 17. | Gileadas pasiliko anapus Jordano, Danasprie laivų, o Ašeras liko ant jūros kranto. |
| 18. | Bet Zabulono ir Neftalio vyrai statė mirties pavojun savo gyvybes aukštumose. |
| 19. | Kanaano karaliai kariavo Taanache, prie Megido vandenų; sidabro grobio jie negavo. |
| 20. | Ir dangaus žvaigždės kovojo su Sisera. |
| 21. | Kišono upė nunešė juos. Mano siela, tu pamynei jėgą. |
| 22. | Žirgams kanopos sutrupėjo nuo bėgimo, kai bėgo jų galingieji. |
| 23. | Viešpaties angelas tarė: 'Prakeikite Merozą, prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo Viešpačiui į pagalbą kovoje su galiūnais'. |
| 24. | Kainito Hebero žmona Jaelė palaiminta labiau už visas moteris, labiau už visas moteris savo palapinėje. |
| 25. | Vandens jis prašė, bet ji davė jam pieno, brangiame dubenyje ji atnešė sviesto. |
| 26. | Į savo ranką ji paėmė kuolelį, o į savo dešinędarbininkų kūjį. Ji užmušė Siserą, sutriuškino jo galvą ir pervėrė jam smilkinius. |
| 27. | Prie jos kojų jis susmuko, parkrito ir gulėjo, prie jos kojų susmuko, parkrito. Kur jis susmuko, ten parkrito negyvas. |
| 28. | Pro lango groteles žiūrėjo Siseros motina, laukdama jo grįžtant: 'Kodėl taip ilgai neparvažiuoja jo kovos vežimas? Kodėl užtrunka jo kovos vežimo ratai?' |
| 29. | Jos išmintingosios moterys jai sakė, o motina pakartojo jų žodžius: |
| 30. | 'Tikrai jie dalinasi grobį: po vieną, o gal po dvi mergaites kiekvienam vyrui. Margi grobio audiniai Siserai. Iš abiejų pusių išsiuvinėti audiniai jo kaklui'. |
| 31. | Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje". Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų. |
| ← Judges (5/21) → |