| ← John (10/21) → |
| 1. | "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. |
| 2. | O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas. |
| 3. | Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda. |
| 4. | Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. |
| 5. | O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso". |
| 6. | Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. |
| 7. | Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Ašavių vartai. |
| 8. | Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė. |
| 9. | Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. |
| 10. | Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,kad apsčiai jo turėtų. |
| 11. | Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę. |
| 12. | O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido. |
| 13. | Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. |
| 14. | Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane. |
| 15. | Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę. |
| 16. | Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. |
| 17. | Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau. |
| 18. | Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo". |
| 19. | Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių. |
| 20. | Daugelis iš jų sakė: "Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?" |
| 21. | Kiti tvirtino: "Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!" |
| 22. | Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema. |
| 23. | Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę. |
| 24. | Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: "Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!" |
| 25. | Jėzus jiems atsakė: "Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. |
| 26. | Bet jūs netikite, nes jūsne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau. |
| 27. | Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. |
| 28. | Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. |
| 29. | Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos. |
| 30. | Aš ir Tėvas esame viena". |
| 31. | Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti. |
| 32. | O Jėzus paklausė jų: "Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?" |
| 33. | Žydai Jam atsakė: "Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu". |
| 34. | Jėzus jiems atsakė: "Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: 'Aš tariau: jūs esat dievai'? |
| 35. | Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas), |
| 36. | kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: 'Tu piktžodžiauji', kai Jis pasakė: 'Aš esu Dievo Sūnus!'? |
| 37. | Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi! |
| 38. | O jeigu darau ir manimi netikite,tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame". |
| 39. | Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų. |
| 40. | Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten. |
| 41. | Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: "Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė". |
| 42. | Ir daugelis tenai Jį įtikėjo. |
| ← John (10/21) → |