← Job (7/42) → |
1. | "Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos? |
2. | Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos, |
3. | taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man. |
4. | Kai atsigulu, galvoju: 'Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?' Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros. |
5. | Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi. |
6. | Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi. |
7. | Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero. |
8. | Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus. |
9. | Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta. |
10. | Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo. |
11. | Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume. |
12. | Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą? |
13. | Kai sakau: 'Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą', |
14. | Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais. |
15. | Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą. |
16. | Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienostuštybė. |
17. | Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį? |
18. | Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini. |
19. | Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę? |
20. | Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta? |
21. | Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus". |
← Job (7/42) → |