| ← Job (7/42) → |
| 1. | "Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos? |
| 2. | Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos, |
| 3. | taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man. |
| 4. | Kai atsigulu, galvoju: 'Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?' Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros. |
| 5. | Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi. |
| 6. | Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi. |
| 7. | Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero. |
| 8. | Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus. |
| 9. | Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta. |
| 10. | Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo. |
| 11. | Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume. |
| 12. | Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą? |
| 13. | Kai sakau: 'Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą', |
| 14. | Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais. |
| 15. | Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą. |
| 16. | Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienostuštybė. |
| 17. | Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį? |
| 18. | Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini. |
| 19. | Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę? |
| 20. | Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta? |
| 21. | Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus". |
| ← Job (7/42) → |