| ← Job (6/42) → |
| 1. | Jobas atsakydamas tarė: |
| 2. | "O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus! |
| 3. | Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius. |
| 4. | Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane. |
| 5. | Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro? |
| 6. | Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį? |
| 7. | Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas. |
| 8. | O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi. |
| 9. | Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane. |
| 10. | Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių. |
| 11. | Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau? |
| 12. | Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario? |
| 13. | Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs. |
| 14. | Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės. |
| 15. | Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį. |
| 16. | Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu. |
| 17. | Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjusišnyksta. |
| 18. | Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta. |
| 19. | Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais. |
| 20. | Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti. |
| 21. | Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote. |
| 22. | Argi ar prašiau: 'Duokite man dovanų iš savo turto?' |
| 23. | Arba: 'Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų'. |
| 24. | Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas. |
| 25. | Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo. |
| 26. | Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas. |
| 27. | Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę. |
| 28. | Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju. |
| 29. | Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus? |
| 30. | Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?" |
| ← Job (6/42) → |