← Job (34/42) → |
1. | Elihuvas tęsė: |
2. | "Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą. |
3. | Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį. |
4. | Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera. |
5. | Juk Jobas sakė: 'Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės. |
6. | Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas'. |
7. | Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį, |
8. | kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais? |
9. | Jis sakė: 'Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui'. |
10. | Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų. |
11. | Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius. |
12. | Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės. |
13. | Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą? |
14. | Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus, |
15. | tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis. |
16. | Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau. |
17. | Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias? |
18. | Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis? |
19. | O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai? |
20. | Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos. |
21. | Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius. |
22. | Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti. |
23. | Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu. |
24. | Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą. |
25. | Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina. |
26. | Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje, |
27. | nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių. |
28. | Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius. |
29. | Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus? |
30. | Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis. |
31. | Derėtų sakyti Dievui: 'Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu. |
32. | Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu'. |
33. | Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai. |
34. | Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs: |
35. | 'Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti'. |
36. | Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys. |
37. | Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą". |
← Job (34/42) → |