← Job (32/42) → |
1. | Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu. |
2. | Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą. |
3. | Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą. |
4. | Jobui kalbant, Elihus laukė, nes jie buvo vyresni už jį. |
5. | Kai Elihus pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis. |
6. | Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: "Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės. |
7. | Aš galvojau: 'Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties'. |
8. | Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą. |
9. | Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga. |
10. | Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę. |
11. | Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti. |
12. | Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius. |
13. | Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: 'Dievas jį įveiks, ne žmogus'. |
14. | Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais. |
15. | Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti. |
16. | Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė, |
17. | aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę. |
18. | Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina. |
19. | Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines. |
20. | Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu. |
21. | Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu. |
22. | Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane". |
← Job (32/42) → |